Pats sau psichologas.jpg

Kaip išmokti išklausyti ir paguosti save? Tai ką mums suteikia psichologai.

Nesenai parašiau Simonology postą apie tai, kaip draugas pakvietė mane pastovyklauti miške, kad būtų proga pasikalbėti apie gyvenimą. Postas sulaukė nemažai dėmesio, vertinimų. Ši patirtis tik parodo, kaip žmogui yra svarbu būti išklausytam, suprastam. Tai padeda nusikrauti slegiančią naštą.

Nutariau mokymams "Pats sau psichologas" padaryti intro apie tai kaip sugebėti pačiam save išklausyti ir paguosti. Kaip tapti savęs klausytoju, guodėju, psichologu.

Koks tokios praktikos pagrindas?

Eikime iš karto prie tikslo ir griebkime jautį už ragų. Išklausymo ir atliepimo pagrindas yra orientavimasis į jausmą. Visada tai atsiminkite, kai norėsite padėti sau ar kitam. Jausmas yra tai, kas slegia, kas sunku viduje, kas veikia jūsų kūną, kas neduoda ramybės galvoje, kas suka tas pačias mintis vėl ir vėl. Kol jausmas intensyvus, tol jis kursto prieš tai paminėtus dalykus.

 

Kad atpalaiduoti save nuo slėgimo, intensyvaus jausmo reikės atrasti kokia emocija sukelia šį jausmą, ją įsivardinti, atliepti ir išlaisvinti. Keturi technikos žingsniai, kuriuos visus paeiliui jums reikės įgyvendinti. Ir taip kaskart, kai reikės pabūti savo psichologu.

Kaip įprastai elgiamės mes? Ir kodėl mums nepavyksta?

Pakviesiu jus atkreipti dėmesį, kodėl mums dažnai nepavyksta pabūti savo paties psichologu. Nepavyksta, nes mūsų pastangos nukreiptos ne ten kur jos reikalingos. Ką mes darome kai norime padėti? Mes bandome racionalizuoti. Bandome pažvelgti į situaciją protingai, taip kaip turėtų būti. Deja mūsų gyvenimuose dalykai būna ne visada, o netgi dažnai ne taip kaip mes norime, kad būtų. Todėl neverta bandyti racionalizuoti ir išraizgyti painiavą, kaip turi būti, kaip galėjo būti, kaip reikia, kad būtų. Patikėkite manimi, per savo praktikas niekada nepasiekiau tame gerų rezultatų. Visada iškildavo prieštarų, užimdavo labai daug laiko, pareikalaudavo daug jėgų. Bet kai pradėjau orientuotis į jausmą, progresas buvo milžiniškas, efektas ženkliai greitesnis. Todėl moralizavimą, racionalizavimą, kritiką, bausmę, valią, bandymą pažvelgti į tai protingai dėjau į šoną. Jausmas yra mūsų tikslas. Jausmas yra tas dalykas, kuris išjudina mumyse audrą, slėgimą, todėl į jausmo apdirbimą mes turime orientuotis. Kai atpalaiduosite jausmą, atsileis kūnas, smegenys, tuomet galėsite racionalizuoti. Jums tikrai nepadės: "aš juk tau sakiau"; "pažvelk į tai protingai", "neverta dėl tokių dalykų liūdėti, nervuotis, bijoti". Palikite ramybėje jausmus nuo savo racionalumo. Verčiau apdirbkite juos mano paminėta 4 žingsnių technika. Rezultatai tikrai bus greitesni, efektyvesni ir ilgalaikėje perspektyvoje kursite ekologiškesnį vidinį gyvenimą ir santykį su savimi.

Keturi žingsniai kaip išmokti atliepti ir kalbėti su savo jausmais

 

  1. Atpažinimas ir įsivardinimas. Kam to reikia? Emocijos turi plačią paletę ir jausmo įsivardijimo: gerai, blogai, piktas, nervuotas, pavargęs, linksmas, liūdnas neužteks. Pykčio (nervuoto) spektras turi minimum 10 skirtingų emocijų: piktas, įtūžęs, įsiutęs, suirzęs, sudirgęs, nepasitenkinimas, panieka,...... Kuo tiksliau pataikote, tuo greičiau žinote su kokia emocija turite reikalą. Kartais jūsų vidiniam psichologui mintyse tereikės pasakyti: "tu suirzęs?"; "aš jaučiu, kad tu suirzęs"; "man susidaro įspūdis, kad tu suirzęs" ir emocinis intensyvumas pasibaigs. Patikėkite manimi, kartais užtenka tik tiek. Todėl praktikuokite emocijų atpažinimą, įsivardijimą. Mane tapti patyrusiu emocijų atpažinėju ir įsivardintoju išmokino, tiksliau išsitreniravau su "Daylio" emocijų stebėjimo žurnalu. Patogi programėlė kasdieniam naudojimui jūsų telefone. Ir visada po ranka.

  2. Sekantis, labai svarbus momentas yra emocinio žodyno plėtimas. Jūs turite žinoti platų emocijų spektrą, kad galėtumėte pataikyti ir atliepti. Žodyno aš mokiausi iš įvairių šaltinių. Pridedu vieną iš jų. Iš žodyno emocijas susivedžiau į Daylio programėlę ir kasdien pajutęs intensyvesnę emociją ją pažymėdavau telefone. Taip po metų praktikos tapau įgudusiu specialistu ir beveik nuolat žinau, kas su manimi vyksta ir kokia emocija daro įtaką. Žinodamas emociją, žinau kaip ją atliepti ir sau padėti.

  3. Sekantis žingsnis yra emocinės būsenos stebėjimas (atliepimas). Kam to reikia? Na tarkime jūs norite pažinti žmogų. Kas jam patinka? Koks jis žmogus? Kaip elgiasi? Kodėl jis toks ar kitoks savo natūra? Tai lygiai taip pat su jūsų emocijomis. Stebėdami jūs pradėsite pastebėti, kas su jumis nutinka, kai jus veikia tam tikra emocija. Pradėsite pastebėti, kaip ji paveikia jūsų mintis. Kaip ji veikia jūsų elgesį? Kokius sprendimus priimate? Koks jūsų mąstymo modelis? Kokios aplinkybės tai iššaukia? Tapsite savęs ekspertu vien tik stebėdamas ir kaupdamas informaciją. Tapsite savęs geriausiu draugu, kuriam norėsite pasipasakoti. Su kuriuo norėsite aptarti savo rūpimus reikalus. Jūsų emocijos jumis pasitikės. Jūs atliepsite jų poreikį.

  4. Tuomet ketvirtas, paskutinis žingsnis – etika, požiūris į bendravimą su savimi (išlaisvinimas). Bendrauti su savo emocijomis pravartu pagarbiai, geranoriškai, draugiškai ir atsimenant taisyklę: Ne logiškai "padėlioti" situaciją. Ne bandyti perkalbėti. Ne bandyti įtikinti. Ne bandyti pasiūlyti protingesnį variantą. Jūsų tikslas - atliepti. Atpažinti emociją, įsivardinti ir atliepti. Neretai emocija būna intensyvi ir jai išsikvėpti užtrunka laiko. Tai greitėja su patirtimi. Todėl kaip mama savo vaikui, kaip kantrus tėvas savo vaikui, kaip geriausias draugas savo draugui turėsite būti šalia, stebėti, atliepti, gal kartu pasamprotauti. Gal prisiminti jau buvusias situacijas? Gal nešališkai pareikšti savo nuomonę? Kad geriau suprasti kaip tai daryti, įsivaizduokite, kad jums dera eiti lygiagrečiai, o ne tiesiai į kažką. Jūsų tikslas palengva prisigretinti prie emocijos. Emocija tarsi turi susigretinti su jūsų supratingumu ir pajausti, kad jūs jaučiate tą patį. Jei jūsų emocija išsikrovė, reiškiasi jūs tinkamai ėjote lygiagrečiai. Jūs atliepėte ir padėjote išsilaisvinti.

 

Taigi reziumuojant keturi žingsniai:

  1. Atpažinimas;

  2. Įsivardijimas;

  3. Emocinės būsenos stebėjimas (atliepimas);

  4. Bendravimo su savimi etika ir požiūris (išlaisvinimas).

 

Įgūdis ateis su praktika. Įrankius jums parodžiau. Žingsnius jau turite. Tai yra pakankama, kad išmoktumėte kalbėti su savim. Visada prisiminkite, kad gebėjimas save atliepti yra orientuotas į jausmus.

PoorFairGoodVery goodExcellent

Thanks for sharing your feedback with us!