- Reikia gerti, kad pakelti šį gyvenimą, - kartą pusiau juokais pasakė draugas.
- Aš užsileidžiu namie televizorių, bet jo nežiūriu. Man svarbu, kad namie būtų fonas, - sakė viena pažįstama.
- Tu neklausai mašinoj muzikos? - paklausė viena mergina. Kaip liūdna!
- Aš permąsčiau viską ir išsifiltravau žmones savo gyvenime, - pasakė mokyklos laikų pažįstama.
- Nuo šiol aš save apsupsiu tik teigiamais žmonėmis, - pasakė draugas.
- Svarbu mažiau galvoti ir gyvenimas bus lengvesnis, - pasakė pašnekovė.
- Stengiuosi užsiimti kuo nors, kad………
Panašu viskas daroma, kad užgožti savo vidinį dialogą jog jis nesukeltų “nereikalingų” emocijų. Siekis atsitverti nuo “nereikalingų” emocijų atitveria mus nuo gyvenimo. Ženkliai apkarpo jį. Stumia mus į kampą. Didina mūsų pažeidžiamumą. Kaupia nerealizuotų emocijų bagažą. Tuomet prasideda kalbos kaip ryžtis išeiti iš komforto zonos ir sutvirtėti.
Atsiverti jausmams ir mokytis susigyventi su jais - mano didžiausias išėjimo iš komforto iššūkis. Realybės detoksikacija.
Prieš du, o gal tris metus, ryžausi avantiūrai paleisti vidinį dialogą nuo pavadėlio ir atsiverti emocijoms nesistengiant jų pakeisti. Tikiuosi tai mane prives prie artimesnio santykio su realybe. Įdomu tik kiek dar ir kiek ilgai reikės būti, kol apsiprasiu. Dabar vis dažniau pastebiu, kiek virtualios realybės aš susikūręs, kad ištverčiau savo jausmus.
Šioje mano avantiūroje padeda gebėjimas GALĖTI JAUSTI ir JAUČIANT GALĖTI DARYTI. Sąmoningas nesitapatinimas su mintimis ir emocijomis. Streso eskperto mąstysenos lavinimas. Gebėjimas atrasti nusiraminimą audroje!
Comments